Kovinio sporto smūgių kombinacijos savigynoje
Dažnai susiduriu su situacijomis, kai savigyna susidomi žmonės, arba anksčiau kultivavę kažkokius kovos menus, arba tuo pat metu, lygiagrečiai, užsiiminėjantys tiek savigyna, tiek koviniu sportu. Jie užduoda klausimus, ar reikia keisti ir iš naujo mokytis smūgių atlikimo principus, judėjimą ir patį kovos vedimą, ar viskas paliekama kaip yra ir, apskritai, kaip visą tai sujungti, kaip nesusimaišyti kokios smūgių kombinacijos tinka savigynai, o kokios sportui. Tai apie tai ir pakalbėsime.
Visa toliau pateikta informacija aktualesnė tiems, kas kultivuoja ar anksčiau kultivavo kitas kovines šakas, nes „paprastam“ žmogui, kuris nieko nežino apie smūgių mechaniką, kojų ir viso kūno darbą, nereikia kvaršinti galvos dėl sudėtingų detalių. Jis tiesiog smūgiuoja padrikai, kad tik smogti ir jam to užtenka. Bet, jei jūs techniškai dirbate koviniame sporte, tai visus principus galite drąsiai naudoti ir savigynoje, nes pati smūgių atlikimo technika beveik nesikeičia. Jei jūs mokate teisingai atlikti kažkokias smūgių kombinacijas, jei esate išmokę judėti kovoje tam tikru principu (priklausomai nuo kovos šakos), jei jums lengvai ir patogiai pavyksta atlikti net ir sudėtingesnius veiksmus, tai visą tai galite naudoti ir savigynoje. Aš dažnai sakau, kad vienų ar kitų veiksmų naudoti savigynoje nerekomenduoju, bet ta bendrinė informacija yra skirta paprastam žmogui, kuris nieko nemoka ir nori išmokti apsiginti. O jei jūs jau kelis metus treniruojatės kitokius principus, tai gal jūs jau esate pasiruošę ir tai panaudoti savigynoje. Apie visą tai jau esu kalbėjęs straipsnyje „Savigynos veiksmų pasirinkimas ir pritaikymas“. Vienintelis dalykas, į ką aš rekomenduoju atkreipti dėmesį, tai traumų tikimybės mažinimas. Čia kalba eina apie tai, kad vietoje kumščio, galutinėje smūgio fazėje savigynoje naudojame delnus. Tas beveik nekeičia paties smūgio atlikimo. Žodžiu, tiek judėjimas, tiek smūgių atlikimo principai išlieka tie patys, išskyrus kumščio pakeitimą į delną galutinėje smūgio fazėje.
Tačiau, reikia pasakyti ir tai, kad kai dažnai naudojate kumščius, tai labai didelė tikimybė, kad ir gatvėje naudosite tai, kas jūsų pasąmonėje geriausiai išdirbta (iki automatizmo). Kad ir ką jūs treniruotumėtės, streso atveju, esant dideliam adrenalino kiekiui, viskas pasimiršta ir veikiate taip, kaip tuo metu jums patogiausia. Tuo noriu pasakyti tai, jog jei jūs ilgai kultivuojate kažkokį kovinį sportą ar kovos menus, kur smūgiuojate kumščiais, tai, greičiausiai, būtent juos ir naudosite. Jei jūs pratę tai daryti, tai ir traumų tikimybė bus mažesnė (nors ji išlieka gan aukšta). Kalbant apie delnus, jau buvau minėjęs, kad jų naudojimą aš akcentuoju tada, kai žmogus visiškai neturi nieko bendro su koviniais dalykais ir net nemoka teisingai to kumščio suspausti, jau nebekalbant apie teisingą riešo laikymą, paties smūgio atlikimą, smūgio plokštumos pasirinkimą ir t.t. Viską lenkiu į tai, kad jei jūs treniruojatės ir kovinį sportą, ir savigyną, tai labai nemaža tikimybė, kad kovoje instinktyviai naudosite tiek delnus, tiek kumščius ir tame nėra problemos. Jei smūgis tvarkingas, trumpas, tikslus ar nelabai smarkus, tai kumščiai nenukentės, o jei ir susitraumuosite, tai tada, norom nenorom, jau turėsite pereiti prie delnų ar „plaktuko“. Žodžiu, nereikia per daug kvaršinti sau galvos, kaip ir ką daryti, nes tai vyks automatiškai. Vienintelis dalykas, ką primigtinai rekomenduoju, tai būtent pačių smarkiausių smūgių metu (kuriais siekiate patiesti priešininką), naudoti delną, nes labai dažnai tokie smūgiai (kai bandome generuoti maksimalią jėgą ir dar esant stresui) pataiko neteisinga plokštuma ir traumuoja ranką, net jei koviniame sporte tai nauojate pakankamai sėkmingai. Taigi čia, delnas ar plaktukas, gali labai padėti.
Dabar apie visą tai gal kiek aiškiau pabandysiu papasakoti video medžiagoje.
Taigi, pasirinkite kas jums tinka, kas jums patogu ir veikia užtikrintai, bei pasistenkite kaip galima labiau viską adaptuoti jūsų pagrindiniams tikslams, nes visi kovos menai turi panašią bazę ir jeigu ją gerai suprantate, tai netūrėtų kilti didelių keblumų pereinant nuo vienos šakos prie kitos.