Reakcijos lavinimas
Kaip žinia reakcija – tai yra tiesiog atsakas į veiksmą, o koks tas atsakas ir koks veiksnys jį sukelia čia jau priklauso nuo daugybės dalykų. Kadangi mes šiuo metu nagrinėjame reakciją sporte, tai, dažniausiai, atoveiksmio reikalaujantis veiksnys būna kažkoks garsinis arba vizualinis signalas, duodantis komandą veikti, pvz. bėgime startą duoda šūvis, plaukime tam tikras garsinis signalas, auto sporte užsidega reikiama šviesa ir t.t. Žodžiu, koks signalas bebūtų, mūsų smegenys jį gauną, apdoroja ir siunčia tam tikrus impulsus, kad galėtume pradėti veikti. Kuo tas laikas nuo signalo pradžios iki mūsų atsakomojo veiksmo pradžios yra trumpesnis, tuo skaitomas geresnis reakcijos laikas. Taigi, reakcijos laikas, tai intervalas tarp signalo ir kūno (nagrinėjamu atveju raumenų) atsako. Čia reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad reakcijos laikas labai priklauso nuo atsakomųjų veiksmų skaičiaus ir jų pasirinkimo, t.y. jei atsakomas veiksmas yra tik vienas, kaip tarkim bėgime tiesiog laukiam signalo ir toliau žinome, kad po jo tiesiog startuojame ir bėgame, tada viskas paprasta ir reakcijos laikas būna trumpesnis, bet jei veiksmų pasirinkimas didelis, kaip tarkim kovojant (daug galimų smūgio variantų, be to, reikia blokuoti smūgius, o atliekant savo smūgį, tuo pat metu vertinti priešininko veiksmus), tai reakcijos laikas dažniausiai ilgėja, būtent todėl, kovotojai atidirbinėja tam tikras kombinacijas iki automatizmo, kad viską daryti kaip galima mažiau galvojant.
Beje, jei trumpam nukrypti į savigyną, tai čia būtent visada ir siūloma mokėti tik kelis bazinius veiksmus, kuriais pasitiki ir kurie yra veiksmingiausi, taip kovoje reakcijos laikas bus žymiai trumpesnis, nes nereiks galvoti kokį veiksmą dabar atlikti, tiesiog darysite tą esminį, nesukdami galvos ir nesuteikdami priešininkui papildomo laiko atsakomiesiems veiksmams. Dar vienas pavyzdys sporte butų tarkim vartininko reakcija, kai jis turi analizuoti ne tik kamuolį, bet ir į jį spiriantį žmogų, jo padėti, spyrimo formą, kad galėtų nuspėti kamuolio skrydžio trajektoriją bei atitinkamai į viską reaguoti ir atlikti šuolį, kamuolio sugavimo ar numušimo veiksmą. Žodžiu, yra daug įvairių sporto šakų su savom subtilybėm, bet dabar grįžkime atgal prie pačio reakcijos lavinimo, o iš to kas buvo pasakyta, tiesiog žinokite, kad reakcijos laikas priklauso ir nuo galimų atsakomųjų veiksmų skaičiaus.
Kalbant apie reakciją, matome, kad svarbu ne tik sureaguoti į kažkokį veiksnį, bet ir spėti atlikti atitinkamą veiksmą, tad be reakcijos svarbų vaidmenį vaidina dar ir atsako laikas bei judesių greitis, o čia jau reikia ir fizinių savybių, greito raumens susitraukimo, raumens jėgos ir t.t. (raumenų savybės čia pagrinde priklauso nuo sporto šakos). Tad lavinant reakciją, geriausia kartu dirbti ir fizines savybes, t.y. jūsų sporto šakai reikiamus veiksmus. Kadangi ši svetinė orientuota į kovinius dalykus, tai toliau kalbėsime apie pratimus, pagrinde naudojamus koviniame sporte, tačiau, esminiai principai gali būt naudojami ir kitose šakose.
Kaip minėjau, reaguoti galima į įvairius veiksnius, tam tikrą garsą, garsinę komandą, vizualinį signalą ar, galiausiai, tiesiog analizuoti matomą objektą ir greitai priimti atitinkamus sprendimus kada ką daryti. Tokioms treniruotėms dažniausiai pasitelkiami įvairūs paprasti daiktai bei, tam tikrais atvejais partneris, kuris duoda reikiamus signalus. O dabar apie galimus reakcijos lavinimo pratimus išsamiau video medžiagoje:
Kaip minėjau pradžioje, tai tik keletą paprastų reakcijos lavinimo būdų ir jų tikrai yra dar daug ir įvairių. Geriausi rezultatai pasiekiami apjungiant tam tikrus fizinius pratimus, reikalingus jūsų sporto šakai, kad kūnas įprastų reaguodamas iškarto siųsti ir reikiamus impulsus raumenims bei išdirbtų reikiamus veiksmus iki automatizmo. Tai pagreitiną reakcijos laiką ir judesių greitį, žodžių, būtent tai, ką ir turime galvoje kalbėdami apie asmens sugebėjimus reaguoti fiziniame lygmenyje.